Kaip įsisavinti vertimo teoriją ir praktiką

Norint įsisavinti vertimo teorijos ir praktikos subtilybes, būtina pasinerti į kalbos aplinką, bendrauti su gimtoji kalba, skaityti visų stilių ir žanrų užsienio tekstus. Norint įgyti šiuos įgūdžius, taip pat vertėjo diplomą, reikia mokytis tinkamo profilio universitete.

Vertimo teorija

Kompetentingam vertimui reikia ne tik žinių apie pagrindinę kalbos bazę, bet ir sugebėjimo perversti leksinius ir stilistinius bruožus iš vienos kalbos į kitą. Norėdami tai padaryti, turite tvarkyti knygas, laikraščius, žurnalus ir kitą užsienio literatūrą. Taip pat būtina bendrauti su gimtoji kalba ir, jei įmanoma, atvykti į jų kultūrą.

Neužtenka vien tik versti žodį po žodžio, net puikiai žinant gramatiką ir žodyną. Čia svarbu remtis ne literatūrine kalba, o kasdiene. Pavyzdžiui, rusų kalba yra žodis „šuo“, kuris pažodžiui reiškia konkretų gyvūną. Bet kaip buitinis ar specialus terminas „šuo“ yra striukės ar rankinės užraktas. Tas pats ir kitomis kalbomis. Žodis „nosis“ iš anglų kalbos verčiamas kaip „nosis“. Bet kasdienine prasme „nosis“ yra domkrato galva.

Verčiant reikia būti atsargiems dėl atskirų sakinio dalių ir žodžių neaiškumų. Paprastai užsienio žodis rusų kalba turi keletą reikšmių. Turėtų būti vadovaujamasi teksto prasme.

Gebėjimas versti frazeologinius vienetus yra vienas iš pagrindinių meistriškumo rodiklių. Stabilios išraiškos gali neturėti analogų kitomis kalbomis, nes jos atsirado dėl žmonių kultūrinės raidos.

Antraštės turi ypatingą vietą vertime. Dažnai galite rasti neteisingą filmo, knygos ar straipsnio pavadinimo vertimą. Norėdami išvengti klaidų, pirmiausia turite perskaityti ir suprasti straipsnį ar pažiūrėti filmą, o po pavadinimo - kuo tiksliau.

Kitas vertimo subtilumas yra gilus parašyto prasmės supratimas. Taip atsitinka, kad sunku rasti atitikmenį rusų kalba, kad būtų galima tiksliai išversti. Tuomet reikia galvoti apie tai, kas turima galvoje tekstą. Ir jau imkitės šios minties, ieškokite analogo.