Kaip atlikti stilistinę teksto analizę

Kaip atlikti stilistinę teksto analizę
Kaip atlikti stilistinę teksto analizę

Video: C++ Pamoka 28 - Teksto analizė 2024, Liepa

Video: C++ Pamoka 28 - Teksto analizė 2024, Liepa
Anonim

Stilistinė analizė padeda aiškiai suprasti, ką autorius norėjo pasakyti. Tačiau norint tinkamai įvertinti viską, kas sakoma tekste, reikia mokėti tinkamai išdėstyti į mažus, bet svarbius gabalus. Ir ne mažiau svarbu teisingai juos išanalizuoti, kad suprastum, kur ir kokius akcentus autorius įdėjo.

Naudojimo instrukcija

1

Pradėdami analizuoti tekstą stilistikos požiūriu, atsiminkite, kad pirmiausia turėtumėte suprasti pagrindinę teksto idėją ir struktūrą. Ir visa tai lemia analizės metodą. Iš tiesų, išsamesnis teksto tyrimas turėtų pamatyti ir įvertinti teksto kalbines ypatybes, autoriaus vartojamus kalbėjimo posūkius, taip pat atmosferą ir aplink herojų aplinką, kurioje tariamos šios frazės.

2

Analizės metu turite kruopščiai atsakyti į klausimus, kas ir kaip yra padaryta. Ir tai reiškia, kad būtina nustatyti kalbinių priemonių funkcijas, nustatyti, kodėl jų autorius pasirinko konkrečiame kontekste, ir suprasti, kiek jos yra tinkamos. Žinoma, kai stilistiškai analizuojamas klasikinio ir nusipelniusio autoriteto literatūros srityje tekstas, tada daugelis netikslumų gali būti pateisinti ir atleisti. Ir kai rašomas rašinys mokykloje ar koks nors mokslinis darbas, stilistiniai netikslumai gali lengvai sukelti žemą dėstytojų vertinimą ar pasmerkimą. Todėl reikia labai atidžiai išanalizuoti tekstą.

3

Ne mažiau svarbus momentas analizuojant tekstą yra išraiškos tekste skaičiavimas. Nuodugniai ištyrus kūrinį, reikia tiksliai nustatyti, kuriems akcentams ir emocinėms spalvoms konkreti ištrauka suteikta. Taip pat reikia atsakyti į klausimą - kodėl čia naudojamas būtent toks stilistinis žodžių dažymas. Be to, reikia atsiminti, kad viename tekste gali būti derinamos skirtingos kalbos išraiškos rūšys.

4

Taip pat būtina išanalizuoti žodžių pasikartojimus (kiek jie pagrįsti), gramatinių formų vartojimą, pasikartojimus, tiek skambius, tiek ir panašius žodžių galus bei daugelį kitų detalių. Visa tai padeda nustatyti ne tik epochą, kurioje buvo kuriamas tekstas, bet ir to meto žmonių nuotaikas, taip pat autoriaus požiūrį į problemą.