Formalūs verslo atributai

Vienas iš įgūdžių, kuriuos turi įgyti verslo žmogus, yra oficialių verslo dokumentų - oficialių laiškų, įsakymų, įsakymų, aktų, nutarimų ir kt. - rengimas. Kasdieniniame gyvenime vartojamos rusų kalbos normos tokiems dokumentams netinka. Jų sudarymui naudojamas stilius turi savo skiriamųjų bruožų.

Verslo dokumentų leksinės ypatybės

Verslo dokumentuose, priešingai nei kasdieniame gyvenime priimtos normos, kalbų priemonių diapazono ribojimas ir tik standartinio kalbėjimo greičio naudojimas yra sveikintinas, o tai lemia aukštą pakartojamumo laipsnį. Oficialaus verslo stiliaus žodyno komponentui būdingas klišių vartojimas - klerikalizmas ir klišės, kurių nerandama šnekamojoje kalboje: „tuo pat metu mes jus siunčiame“, „remdamiesi tuo, kas išdėstyta aukščiau“, „vykdymo kontrolė“ ir kt.

Verslo ir oficialiuose dokumentuose naudojama profesinė terminija, būdinga tai ekonomikos šakai, su kuria šie dokumentai yra susiję: „kreditas“, „debetas“, „įsiskolinimas“, „įskaitymai“, „biudžeto sudarymas“, „miesto planavimo reglamentai“ ir kt. terminų dekodavimas nesuteiktas, nes dokumento tekstas yra skirtas auditorijai, turinčiai reikiamą kvalifikaciją. Žodynas yra nepaprastai apibendrintas ir neapibrėžtas: ne „ateiti“ ir ne „ateiti“, o „atvykti“; ne „automobilis“ ir ne „lėktuvas“, o „transporto priemonė“; ne „miestas“ ir ne „kaimas“, o „gyvenvietė“.

Verslo dokumentų morfologinės ypatybės

Morfologiniai oficialiojo verslo stiliaus bruožai apima daiktavardžių vartojimą, apibendrinantį dėl tam tikrų priežasčių: „kūrėjai“, „interesų turėtojai“, „mokesčių mokėtojai“, „asmenys“ ir „piliečiai“. Pareigos ir titulai verslo dokumentuose naudojami tik vyriškos lyties atstovėms, neatsižvelgiant į jų vežėjo lytį: „leitenantė Sidorova“, „mokesčių inspektorė Petrova“, „specialistė Ivanova“.

Oficialiuose dokumentuose tradiciškai vartojami žodiniai daiktavardžiai su dalele „ne“: „nemokėjimas“, „nevykdymas“; infinityvios konstrukcijos: „patikrinkite“, „surašykite aktą“. Tiksliau perteikti prasmę ir pašalinti neatitikimus naudojami sudėtingi žodžiai, turintys dvi ar daugiau šaknų: „mokesčių mokėtojas“, „nuomininkas“, „perėmėjas“, „įstatymų leidėjas“.