Kaip atskirti įvardžius iš prieveiksmių

Kaip atskirti įvardžius iš prieveiksmių
Kaip atskirti įvardžius iš prieveiksmių

Video: Lithuanian Lesson 62 - Adverb (1) - Prieveiksmis 2024, Gegužė

Video: Lithuanian Lesson 62 - Adverb (1) - Prieveiksmis 2024, Gegužė
Anonim

Prieveiksmis ir įvardis yra savarankiškos kalbos dalys, galinčios veikti kaip sakinio (pagrindinės ar antrinės) dalys, turinčios gramatinę ir leksinę reikšmę. Dažnai kyla sunkumų skiriant įvardžius ir prieveiksmius. Sprendžiant šią problemą, gali padėti žinios apie skirtingas savybes.

Naudojimo instrukcija

1

Pirma, skirtumas jau yra prieveiksmių ir įvardžių, kaip kalbos dalių, apibrėžime. Prieveiksmis žymi veiksmo ženklą, objekto ženklą ar kitą ženklą. Įvardis nurodo objektą, kokybę ar kiekį, jų neįvardindamas, tai yra, jis pakeičia daiktavardžius, būdvardžius ar skaičius.

2

Sakinyje prieveiksmis, kaip taisyklė, vaidina aplinkybių vaidmenį, atsakydamas į klausimus „kaip?“, „Kada?“, „Kur?“, „Kodėl?“, „Kur?“, „Kodėl?“, „Kur?“. Dažniausiai tai reiškia veiksmažodį, taip pat būdvardį, daiktavardį, daiktavardį ar kitą tarmę. Įvardis atsako į klausimą, kurį galima užduoti kalbos daliai, kurią jis pakeičia.

3

Prieveiksmis yra nekintanti kalbos dalis, nesutinkanti su kitais sakinio žodžiais, nelenkianti ir nekonjuguojanti, neturi galūnių. Nors įvardis keičia lytį, skaičių ir atvejį, priklausomai nuo kitų sakinio narių, taip pat nuo kalbų dalių, kurias jis pakeičia.

4

Vietoj įvardžio galite pakeisti kalbos dalį, kurią ji pakeičia arba praleidžia. Bet prieveiksmis, jei įmanoma jį pakeisti, tik kitu prieveiksmiu, panašios reikšmės kaip jis, pavyzdžiui: už tos (spintos) - už rudos spintelės, tada - tada.

5

Kai kuriuos įvardžius ir prieveiksmius galima atskirti grafiškai (pvz.: kodėl - iš ko, taip pat - tas pats, kodėl - už ką). Kombinuota rašyba reiškia, kad žodis priklauso tarmei, o atskira rašyba nurodo prielinksnio ir įvardžio derinį.

6

Ypatingą vietą užima vadinamieji įvardžių tarmės. Kaip prieveiksmis, jie nesikeičia pagal lytį, skaičių, atvejį, sakinyje jie priklauso nuo veiksmažodžio, būdvardžio, dalyvio, gerun ar kito prieveiksmio ir atlieka aplinkybės vaidmenį. Kaip įvardžiai, jie neįvardija veiksmo ženklo, o tik nurodo į jį. Pvz.: visur, kada nors, nėra priežasties.